Mūšis buvo didelis ir žūtbūtinis. Toks didelis, kad teko pasiųsti papildomas pajėgas. Kai jos atvyko viskas jau buvo baigta – laukuose tysojo sumušta kariuomenė, ir nei vieno nukauto priešininko. Tai buvo labai keista ir paslaptinga, netgi mistiška ir baugu. Viskas ką sugebėjo rasti, priskirtino priešininkams, buvo vinis suspausta narsiausio kariūno delne. Niekas nesuprato kas tai yra ir ką tai gali reikšti. Taigi, surado žiniuonį ir liepė viską paaiškinti. Tą anas ir padarė: pasakė, kad tai, ką rado kariūno delne yra gelezinio vilko dantis ir kad viskas ką tos vinys laiko priklauso geležiniam vilkui. Valdovui tas, žinoma nepatiko, netgi įsiutino. Liepė anas ištraukti visas vinis – pradedant ta, ant kurios kaba jo paties portretas. Paliepimas buvo įvykdytas ir visa ką tos vinys laikė kažkur paslaptingai dingo. Po šiai dienai aiškinamasi kas buvo visa tai, ką tos vinys laikė. Bandymai prisikasti prie tiesos nelabai ką duoda – kartais tik naujus nusivylimus. Bet vilties vis tiek dar yra.
You may also like
Tautietis išsitiesė ant grindinio – pats primynė atsirišusį bato raištelį. Kol gulėjo paslikas per jį peržengė keli kvaili komersantai, paėjo kelis žingsnius, […]
Jeigu pasaulis tėra tik galimybių begalybė, pasiruošusi išsirikiuoti sąmoninga tvarka, tai lietuvių jame kol nepaminėjome, ar apie juos nepagalvojome, lyg ir nėra. […]
[layerslider id=”priezastys”]
Biografijas turi visi, netgi iš dangaus krintantys lašai. Tik ne visų jos įdomios. Dauguma – tiesiog nuobodžios. Yra ir nesuprantamų, supainiotų ir […]