Po mūsų buvo tvanas. Dar spėjom pamatyti kaip viskas skęsta ir eina dugnan. Regėjome plūduriuojančias praeities nuolaužas. Kišenėse dar turėjome raktus nuo išnykusių durų. Pamiršom adresus, vardus. Lyg pelenus išbarstėm prisiminimus – vieni apie kitus. Kai aplinkui liko tik bekraštis vanduo, ramybės mums neduoda klausimas – kas buvo prieš mus?
You may also like
Norėjo lietuvis kažką pasakyti, bet nutylėjo. Jį prislėgė tyla. Kažką norėjo pasakyti, bet nieko neišėjo – kažkas užstrigo, ir ko gero, ne […]
Jeigu ilgai žiūri į Lietuvą, tai ir Lietuva ima žiūrėti į tave. Gali ir nužiūrėti. Gali tiek nuvarginti, kad matysi tik tuštumą […]
Baltas chalatas blaškėsi lyg vėjo pagauta užuolaida. Šmėžavo po kambarį nuo durų prie lango, nuo lango prie durų. O jis tik sėdėjo […]
Tautietis išsitiesė ant grindinio – pats primynė atsirišusį bato raištelį. Kol gulėjo paslikas per jį peržengė keli kvaili komersantai, paėjo kelis žingsnius, […]