Po mūsų buvo tvanas. Dar spėjom pamatyti kaip viskas skęsta ir eina dugnan. Regėjome plūduriuojančias praeities nuolaužas. Kišenėse dar turėjome raktus nuo išnykusių durų. Pamiršom adresus, vardus. Lyg pelenus išbarstėm prisiminimus – vieni apie kitus. Kai aplinkui liko tik bekraštis vanduo, ramybės mums neduoda klausimas – kas buvo prieš mus?
You may also like
Nieko nebuvo, bet visi puolė dalintis. Nieko ir negavo. Blogiausia, kad nieko ir neliko. Ir kaltų dėl to taip ir nesurado. Svetimi […]
Pradžioje visas buvo savaime. Gyvavo ir tiek. Bet norėjosi kažko daugiau ir greičiau. Kartais, kai viskas vykdavo labai lėtai ir ne taip […]
Jeigu pasaulis tėra tik galimybių begalybė, pasiruošusi išsirikiuoti sąmoninga tvarka, tai lietuvių jame kol nepaminėjome, ar apie juos nepagalvojome, lyg ir nėra. […]
[layerslider id=”LTK_4″] Easy living Kad viskas kas sveria kainuoja, lietuviai suprato oro uoste, tampydami sunkius lagaminus. Pamatė kaip kilogramai virsta pinigais. Nuo […]