Po mūsų buvo tvanas. Dar spėjom pamatyti kaip viskas skęsta ir eina dugnan. Regėjome plūduriuojančias praeities nuolaužas. Kišenėse dar turėjome raktus nuo išnykusių durų. Pamiršom adresus, vardus. Lyg pelenus išbarstėm prisiminimus – vieni apie kitus. Kai aplinkui liko tik bekraštis vanduo, ramybės mums neduoda klausimas – kas buvo prieš mus?
You may also like
Baltas chalatas blaškėsi lyg vėjo pagauta užuolaida. Šmėžavo po kambarį nuo durų prie lango, nuo lango prie durų. O jis tik sėdėjo […]
Kitados numirė vienas dievas ir reikėjo jį palaidoti, kad netrukdytų naujam tikėjimui. Palaidoti tai palaidoti – tas reikalas aiškus ir paprastas. Keblumų […]
[layerslider id=”LTK_5″]
Atsikėlė lietuvis ir stovi. Stovi sau ir tiek. Nusistovėjo. Dar kiek pamindžiukavo ir prigulė. Ateis laikas ir vėl atsistos – į eilę […]