azzu

Tautietis išsitiesė ant grindinio – pats primynė atsirišusį bato raištelį. Kol gulėjo paslikas per jį peržengė keli kvaili komersantai, paėjo kelis žingsnius, susiprotėjo ir kažkur išvažiavo. Perlipo valdininkai, pareigūnai ir nuėjo – nei susiprato, nei išvažiavo – tiesiog kažkur pradingo. Tautietis atsikėlė, užsirišo batą ir būtų nuėjęs sau, bet primynė […]

Tipinis lietuvis nusižudo tris kartus, užsimuša keturis kartus ir šiaip miršta daug dažniau nei koks susipratęs vakarietis. Vidutinis lietuvis turi dvi kojas ir dvi ausis. Kas trečias – ragus, uodegą ir kanopas. Kas dešimta pagimdo nežinia ką ir nežinia nuo ko… Statistiniai lietuviai mažai kuo skiriasi vienas nuo kito ir […]

Pradžioje visas buvo savaime. Gyvavo ir tiek. Bet norėjosi kažko daugiau ir greičiau. Kartais, kai viskas vykdavo labai lėtai ir ne taip kaip norisi, žmonės puldavo keiktis: keikė vienas kitą, aplinką, tvarką ir savaime suprantamus dėsnius. Bet ir to buvo per mažai. Tada ir sugalvojo prakeikimus. Pradėjo jais švaistytis. Po […]

Jeigu pasaulis tėra tik galimybių begalybė, pasiruošusi išsirikiuoti sąmoninga tvarka, tai lietuvių jame kol nepaminėjome, ar apie juos nepagalvojome, lyg ir nėra. Bet jei ir pagalvoji, tai dažniausiai nieko nepakeičia – nei lietuvių, nei to, ką apie juos galvojame. QUANTUM INDIVIDUM Skyrium kožnas lietuvis yra “proto gumbas”, genijus ir didvyris. […]

Kitados numirė vienas dievas ir reikėjo jį palaidoti, kad netrukdytų naujam tikėjimui. Palaidoti tai palaidoti – tas reikalas aiškus ir paprastas. Keblumų buvo tik su pačiu laidojamuoju. Niekas tiksliai nežinojo koks jis yra – didesnis ar mažesnis už mane. O gal didesnis už tave… Taigi nusprendė nulipdyti ar nukalti jį […]

Jeigu ilgai žiūri į Lietuvą, tai ir Lietuva ima žiūrėti į tave. Gali ir nužiūrėti. Gali tiek nuvarginti, kad matysi tik tuštumą ir begalinį ilgesį savyje. Skyrium ir savarankiškai ilgai žiūrėti nerekomenduotina. Lietuviška paradigma Viskas buvo gerai, kol lietuviai atsitiktinai neatrado gausybės rago. Gal tyčia kas pametė ar šiaip išmėtė, […]

Lietuviai nusidangina gan toli, ypač kai bėga nuo savęs. Kaip ir visi kiti. Kartais jie nubėga labai toli. Taip toli, kad net peržengia savo protu suvokiamas ribas. Ir kur tų lietuvių tik nėra. Sunku net įsivaizduoti… Beje, ten jų irgi yra.. Žmogaus protas yra labai skvarbus. Jis prasiskverbia  ne tik […]

Kitados, tais laikais, kurių dabar niekas neprisimena, gyveno tie žmonės, apie kuriuos niekas nieko nežino. Ir tie žmonės tais laikais nepadarė nieko, kad juos prisimintume. Ir dabar mes turim sukti galvas dėl to, ką jie norėjo nuslėpti.

Atsikėlė lietuvis ir stovi. Stovi sau ir tiek. Nusistovėjo. Dar kiek pamindžiukavo ir prigulė. Ateis laikas ir vėl atsistos – į eilę prie žemiškų gėrybių.

Baltas chalatas blaškėsi lyg vėjo pagauta užuolaida. Šmėžavo po kambarį nuo durų prie lango, nuo lango prie durų. O jis tik sėdėjo ir žiūrėjo į baltą popieriaus lapą prieš save. – Na taip, – pagaliau chalatas sustojo,- dabar tau teks nupiešti žmogų.. Ir jei tas žmogus bus panašus į tave […]