Kitados, tais laikais, kurių dabar niekas neprisimena, gyveno tie žmonės, apie kuriuos niekas nieko nežino. Ir tie žmonės tais laikais nepadarė nieko, kad juos prisimintume. Ir dabar mes turim sukti galvas dėl to, ką jie norėjo nuslėpti.
You may also like
Baltas chalatas blaškėsi lyg vėjo pagauta užuolaida. Šmėžavo po kambarį nuo durų prie lango, nuo lango prie durų. O jis tik sėdėjo […]
[layerslider id=”10″]
Pasaulėžiūrą galima nusakyti ir vienu žodžiu. Eureka. Daugelis, žinoma su tuo nesutiks – nei su pasaulėžiūra, nei su žodžiu. Jų žodis labiau […]
Jie tikėjo – stabais, medžiais, perkūnu, dievais ir pinigais. Kuo tikėjo – tuo ir buvo. Kaip tikėjo – taip ir gyveno. Laikas […]