Po mūsų buvo tvanas. Dar spėjom pamatyti kaip viskas skęsta ir eina dugnan. Regėjome plūduriuojančias praeities nuolaužas. Kišenėse dar turėjome raktus nuo išnykusių durų. Pamiršom adresus, vardus. Lyg pelenus išbarstėm prisiminimus – vieni apie kitus. Kai aplinkui liko tik bekraštis vanduo, ramybės mums neduoda klausimas – kas buvo prieš mus?
You may also like
Norėjo lietuvis kažką pasakyti, bet nutylėjo. Jį prislėgė tyla. Kažką norėjo pasakyti, bet nieko neišėjo – kažkas užstrigo, ir ko gero, ne […]
Baltas chalatas blaškėsi lyg vėjo pagauta užuolaida. Šmėžavo po kambarį nuo durų prie lango, nuo lango prie durų. O jis tik sėdėjo […]
Mūšis buvo didelis ir žūtbūtinis. Toks didelis, kad teko pasiųsti papildomas pajėgas. Kai jos atvyko viskas jau buvo baigta – laukuose tysojo […]
Kitados numirė vienas dievas ir reikėjo jį palaidoti, kad netrukdytų naujam tikėjimui. Palaidoti tai palaidoti – tas reikalas aiškus ir paprastas. Keblumų […]