Mūšis buvo didelis ir žūtbūtinis. Toks didelis, kad teko pasiųsti papildomas pajėgas. Kai jos atvyko viskas jau buvo baigta – laukuose tysojo sumušta kariuomenė, ir nei vieno nukauto priešininko. Tai buvo labai keista ir paslaptinga, netgi mistiška ir baugu. Viskas ką sugebėjo rasti, priskirtino priešininkams, buvo vinis suspausta narsiausio kariūno delne. Niekas nesuprato kas tai yra ir ką tai gali reikšti. Taigi, surado žiniuonį ir liepė viską paaiškinti. Tą anas ir padarė: pasakė, kad tai, ką rado kariūno delne yra gelezinio vilko dantis ir kad viskas ką tos vinys laiko priklauso geležiniam vilkui. Valdovui tas, žinoma nepatiko, netgi įsiutino. Liepė anas ištraukti visas vinis – pradedant ta, ant kurios kaba jo paties portretas. Paliepimas buvo įvykdytas ir visa ką tos vinys laikė kažkur paslaptingai dingo. Po šiai dienai aiškinamasi kas buvo visa tai, ką tos vinys laikė. Bandymai prisikasti prie tiesos nelabai ką duoda – kartais tik naujus nusivylimus. Bet vilties vis tiek dar yra.
You may also like
Atsikėlė lietuvis ir stovi. Stovi sau ir tiek. Nusistovėjo. Dar kiek pamindžiukavo ir prigulė. Ateis laikas ir vėl atsistos – į eilę […]
Jeigu pasaulis tėra tik galimybių begalybė, pasiruošusi išsirikiuoti sąmoninga tvarka, tai lietuvių jame kol nepaminėjome, ar apie juos nepagalvojome, lyg ir nėra. […]
Po mūsų buvo tvanas. Dar spėjom pamatyti kaip viskas skęsta ir eina dugnan. Regėjome plūduriuojančias praeities nuolaužas. Kišenėse dar turėjome raktus nuo […]
[rev_slider LTK-2]