Jeigu ilgai žiūri į Lietuvą, tai ir Lietuva ima žiūrėti į tave.
Gali ir nužiūrėti. Gali tiek nuvarginti, kad matysi tik tuštumą ir begalinį ilgesį savyje.
Skyrium ir savarankiškai ilgai žiūrėti nerekomenduotina.
Lietuviška paradigma
Viskas buvo gerai, kol lietuviai atsitiktinai neatrado gausybės rago. Gal tyčia kas pametė ar šiaip išmėtė, ar kaip kitaip atsikratė. Instrukcijos nėra – naudokis kaip išmanai ir kaip sugebi. Čia, matyt, ir glūdėjo visa rago nereikalingumo esmė. Norėjosi visko, netgi daugiau nei galima nusakyti: suprantamais ir nesuprantamais žodžiais. Užsienietiškais, nesuvokiamais, net negirdėtais. Tiek visko galvon davė, tiek visko teko sugerti, nuryti net nekramčius. Bet viską užbaigė skersai gerklės istrigęs iš apdulkėjusios biografijos ištrauktas faktas. Vos visi nepaspringo. Būtų pasibaigę blogiau, nei galima įsivaizduoti, jei laiku rago nebūtų nutrenkę cenzūriniais žodžiais nenusakoma kryptimi. Dabar tegul springsta kiti.
