Biografijas turi visi, netgi iš dangaus krintantys lašai. Tik ne visų jos įdomios. Dauguma – tiesiog nuobodžios. Yra ir nesuprantamų, supainiotų ir suklastotų. Įdomios, žinoma, yra paklausiausios. Įdomesnės nei mano ar tavo. Aš žinau tik vieną žmogų be biografijos. Galima jį pavadinti “čia ir dabar”, nes nieko kito jis ir neturi – nei praeities davusios vardą, nei rytoj ateisiančio draugo. “Čia ir dabar” žiūri į save veidrodyje, ir tas veidrodis – visas pasaulis su besileidžiančiomis iš dangaus snaigėmis, kažkiek suprantamas, kažkiek ir ne…
You may also like
[layerslider id=”alpinizmas”]
Jie tikėjo – stabais, medžiais, perkūnu, dievais ir pinigais. Kuo tikėjo – tuo ir buvo. Kaip tikėjo – taip ir gyveno. Laikas […]
Baltas chalatas blaškėsi lyg vėjo pagauta užuolaida. Šmėžavo po kambarį nuo durų prie lango, nuo lango prie durų. O jis tik sėdėjo […]
Jeigu ilgai žiūri į Lietuvą, tai ir Lietuva ima žiūrėti į tave. Gali ir nužiūrėti. Gali tiek nuvarginti, kad matysi tik tuštumą […]