Biografijas turi visi, netgi iš dangaus krintantys lašai. Tik ne visų jos įdomios. Dauguma – tiesiog nuobodžios. Yra ir nesuprantamų, supainiotų ir suklastotų. Įdomios, žinoma, yra paklausiausios. Įdomesnės nei mano ar tavo. Aš žinau tik vieną žmogų be biografijos. Galima jį pavadinti “čia ir dabar”, nes nieko kito jis ir neturi – nei praeities davusios vardą, nei rytoj ateisiančio draugo. “Čia ir dabar” žiūri į save veidrodyje, ir tas veidrodis – visas pasaulis su besileidžiančiomis iš dangaus snaigėmis, kažkiek suprantamas, kažkiek ir ne…
You may also like
Jeigu ilgai žiūri į Lietuvą, tai ir Lietuva ima žiūrėti į tave. Gali ir nužiūrėti. Gali tiek nuvarginti, kad matysi tik tuštumą […]
Norėjo lietuvis kažką pasakyti, bet nutylėjo. Jį prislėgė tyla. Kažką norėjo pasakyti, bet nieko neišėjo – kažkas užstrigo, ir ko gero, ne […]
Pažiūrėjo lietuvis pro teleskopą į žvaigždes – visata plečiasi. Visko bus daugiau, vienok, viskas bus toliau. Paskui lietuvis pažiūrėjo į veidrodį – […]
Viskas kažkuo prasideda ir viskas kažkuo baigiasi. Lietuviai tam ne išimtis. Atsirado iš niekur ir niekados. Kažkaip. Tas “kažkaip” labiausiai ir nesuprantamas, […]